Į titulinį
  Valstybės įmonė

Joniškio miškų urėdija
         



 
 

Spausdinti puslapio vidurį

 
 
   
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193
Beržininkų k., Joniškio r. 
Juridinių asmenų registre
kodas: 157671799
tel. +370 426 52032
faks.+370 426 55371
el.p. info@jonmu.lt  
  

 56.222762, 23.649182 (WGS)
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
Iš viso apsilankė: 1745888
Šiandien apsilankė: 1874
Dabar naršo: 34
 
2017-11-13   VMT paskelbė Iškirstos 2016 m. ir Lietuvoje sunaudotos medienos balansą

 

 

Priedas Nr. 1

Lietuvos miškuose išaugintos medienos sunaudojimo balanso nustatymo metodika ir normatyvai

 

1. Nukirstų ir paimtų iš miško medžių stiebų tūrio įvertinimas

 

Iškirstų stiebų tūris, atskirai žalių ir atskirai sausuolių, atskirai pagrindiniuose ir atskirai tarpiniuose kirtimuose nustatomas pagal medienos prieaugio balansą, sudarytą už praeitą Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) penkmetį (2 priedas). Pagal inventorizuotą iškirstų stiebų tūrį yra nustatomas sunaudotų stiebų tūris. Tuo tikslu iškirstų stiebų tūris sumažinamas jaunuolynų ugdymuose iškirstu ir paliktu miške stiebų tūriu, nustatytu NMI (vidutiniškai 1,0 proc. nuo iškirstų stiebų tūrio tarpiniuose kirtimuose), taip pat miško kirtimo (kirtavietėse paliktos medienos nuopjovos, aukštesni nei normatyvuose numatyti kelmai, valksmų įrengimui sunaudota mediena), medienos sandėliavimo, laikymo, transportavimo metu patirti nuostoliai – vidutiniškai 3 proc. nuo iškirstų stiebų tūrio visuose kirtimuose. Tokiu būdu sunaudotas medienos tūris yra 4 proc. tarpiniuose ir 3 proc. pagrindiniuose kirtimuose mažesnis nei iškirstų žalių ir sausų medžių tūris (2 priedas.).

Sunaudota mediena, pagal žalių stiebų paskirstymą NMI į padarinius ir malkinius yra suskirstoma į padarinę (pjautinieji rąstai, popiermedžiai) ir malkinę (kurui ir technologiniam perdirbimui (1.1 lent.). Padarinė mediena apskaitoma be žievės, malkinė su žieve. Priskiriant padarinę medieną malkinei, jos tūris padidinamas žievės tūriu. Sausuoliai medžiai (nustatyti periodo pradžioje, t.y. prieš 5 m. ir daugiau) priskiriami malkiniams, jų tūris, sumažintas dėl miško ruošos (4 proc.) ir dėl sortimentavimo nuostolių (4,2 proc.) sumažinamas žievės tūriu pagrindiniuose kirtimuose 10 proc., tarpiniuose 11 proc. nuo medžių stiebų su žieve tūrio. Sausuolių žievė per 5 metus paparastai sunyksta miške, todėl ji priskirtina prie nepanaudotų atliekų.

 

1.1 lentelė

Medžių stiebų tūrio sortimentinė struktūra pagal
nukirstų medžių inventorizaciją, NMI 2012

Kirtimai

Medžiai

Padarinė

Malkinė

Atliekos

Stiebai

Sausuoliai

Šakos

Stambi

Vidutinė

Smulki

Viso

% nuo žalių medžių stiebų tūrio

m3/ha

Pagrindiniai

žali

31,7

36,3

9,6

77,6

8,1

14,3

230,2

 

36,5

sausi 20 987 ha plote

 

8,7

 

Tarpiniai

žali

21,0

33,2

18,5

72,7

11,8

15,5

 

 

 

sausi 120 315 ha plote

 

6,0

 

 

Žalių medžių stiebų medienos santykinis paskirstymas į atliekas, malkinę ir padarinę, o pastarosios paskirstymas pagal stambumą atliekamas pagal artimiausiam laikotarpiui NMI duomenų pagrindu sudarytas prekines lenteles (1.1 lent.). Atliekų tūrio pasiskirstymas į kelmų, viršūnių (6 cm ir plonesnių pagrinde) tūrį nustatytas pagal šio tūrio priklausomumą nuo kirtimų, medžių rūšies ir amžiaus (Kuliešis ir kt., 2009). Užlaidos padariniams pjautiniams sortimentams – 2 proc., paskaičiuotos pagal vidutinį sortimentų ilgį ir 5 -10 cm ilgio užlaidą (1.2 lent.). Žievės tūris padariniams sortimentams pagrindiniuose kirtimuose, taip pat rąstams visuose kirtimuose nustatomas 11,1 proc., tarpiniuose kirtimuose, taip pat popierrąsčiams visuose kirtimuose – 12,4 proc. nuo sortimentų tūrio be žievės. Šie procentai atitinka 10 ir 11 žievės tūrio procentus nuo medienos su žieve tūrio.

1.2 lentelė

Miško ruošos atliekos priklausomai nuo kirtimų grupės ir medžių būklės, jo padaringumo

Kirtimai

Stiebų būklė, padaringumas

Žievė

Kelmai

Viršūnės

Užlaidos

Pjūviai

Viso

% nuo stiebų tūrio su žieve

Pagrindiniai

žali, padariniai

10

1,6

1,9

2

0,5

16

malkiniai

 

1,6

1,9

 

0,5

4

sausi, malkiniai

 

1,6

1,9

 

0,5

4

Tarpiniai

žali, padariniai

11

1,8

2,6

2

0,5

17,9

malkiniai

 

1,8

2,6

 

0,5

4,9

sausi, malkiniai

 

1,8

2,6

 

0,5

4,9

 

2. Medienos gaminiai, jų išeigos

Paimta iš miško, importuota ir likusi šalyje nuo eksporto mediena yra sunaudojama medienos pramonėje, energetikoje ar namų ūkiuose. Pagaminus pagrindinį produktą (pjautinuosius gaminius, faneros lukštą, plokštes), lieka atliekos, kurios gali būti pakartotinai perdirbtos ar sunaudotos galutinai energijos gamyboje.

Pjautinieji gaminiai. Išskyrėme pirminius gaminius, pagaminamus lentpjūvystėje – lentos, medinių statinių pramonėje – įvairaus dydžio tašai, medinės konstrukcijos ir antrinius, t.y. gautus panaudojant pjautinuosius gaminius taros gamybai, stalių gaminiams, baldų pramonėje ir t.t.

Pjautinųjų gaminių – lentų ar statybinių konstrukcijų bei atliekų išeigą nustatėme pagal 15 – 25 cm rąstų laibgalyje išeigą, apibendrintą UNECE (Forest, 2010), atsižvelgiant į Lietuvos lentpjūvystės įmonių technologinius pasiekimus. Žievės tūris nustatomas nuo rąstų, panaudotų lentpjūvystėje, tūrio be žievės (1.3 lent.).

 

1.3 lentelė

Pjautinosios medienos išeiga, proc. iš apvalių rąstų 15 – 25 cm skersmens laibgalyje

Gaminiai

Pjautinoji mediena

Pjuvenos

Šviežios drožlės

Nuodžiū­vis

Obliavimo drožlės

Sausos drožlės

Žievė

Ne obliuoti gaminiai

47

9

41

3

-

-

11,1

Obliuoti gaminiai

42

9

35

3

8

3

11,1

Namų rąstai

60

4

34

2

-

-

11,1

Stalių gaminiai

iš neobliuotų gaminių

80

2

-

3

15

-

-

Taros gaminiai

90

 

10

 

 

 

 

 

Stalių ir dailidžių gaminiai daromi kaip antriniai iš pjautinosios medienos, priimant drožlių su pjuvenomis ir nuodžiūvio normą – 20 proc. nuo pjautinosios medienos tūrio. Tokios medienos tūrio svoris 556 kg/m3. Priimta, jog medinių namų konstrukcijose mediena sudaro 80 proc. nuo svorio, 20 proc. eksportuojamos apimties yra panaudojama Lietuvoje. Išeiga (60 proc.) pagal UNECE (Forest, 2010).

Taros gaminiai daromi kaip antriniai iš pjautinosios medienos. Priimta, jog 20 proc. taros gaminių nuo eksportuojamo kiekio yra paliekama Lietuvoje. Išeiga 90 proc., 10 proc. sudaro drožlės ir pjuvenos. Tokios medienos tūrio svoris pagal UNECE priimtas 556 kg/m3. Priimta, jog mediena taros gaminiuose sudaro 95 proc. nuo jų svorio.

Faneros išvynioto lukšto ir klijuotos faneros išeiga nustatyta pagal apibendrintus UNECE (Forest, 2010), duomenis (1.4 lentelė).

1.4 lentelė

Išvynioto faneros lukšto išeiga, proc. iš 25 cm storio laibgalyje rąstų

 

Lukštas

Šerdis

Šviežios drožlės

Nudžiuvimas

Sausos drožlės

Žievė

Produktai ir atliekos

46

9

36

6

3

11,1

 

Klijuota fanera nagrinėjama kaip antrinis produktas iš medienos lukšto, priimant 5 proc. dydžio atliekas drožlių pavidale.

Drožlių plokštės. Apvalios medienos poreikis 1 m3 plokščių pagaminti, pagal UNECE apibendrintus duomenis yra 1,51 m3(1.5 lent.). Atliekų kiekis ir pavidalas pagal UNECE [1] nenurodytas.

Plaušo plokštės. Pagal UNECE [1] duomenis vienai tonai plaušo plokščių reikia 2,03 m3 medienos (1.5 lent.). Tai priklauso nuo panaudotos medienos tūrinio svorio ir medienos plokštėje suspaudimo laipsnio, žievė priklausomai nuo plokštės parametrų gali būti toleruojama arba ne. Atliekų kiekis ir pavidalas nenurodytas.

 

1.5 lentelė

Drožlių ir plaušo plokščių gamybai reikalingas apvalios ar jai ekvivalentinis medienos kiekis

Produktai

Mato vnt.

Reikalinga medienos vienam plokštės vienetui pagaminti

Atliekų kiekis ir pavidalas

Drožlių plokštė

m3

1,51

nėra

Plaušo plokštė

m3

2,03

nėra

 

3. Malkos, energetiniai medienos produktai, žievė

 

Malkos, t.y. mediena su žieve naudojamos išdžiovintos, kiti produktai; granulės, briketai – supresavus medienos pjuvenas, dulkes ar drožles, medžio anglis – dujofikavus medieną. Energetinių medienos produktų apskaitai svarbiausi yra jų tūriniai svoriai ir tūris, reikalingi produkto vienetui pagaminti (1.6 lent.).

 

1.6 lentelė

Energetinės medienos ir jos produktų tūrio svoriai, medienos kiekis 1 t produkto pagaminti

Energetinė mediena ir jos produktai

Tūrio svoris, kg/m3

1 t pagaminti reikalinga medienos, m3

Malkos

521

1,92

Granulės

1067

2,05

Breketai

1075

2,06

Medienos anglis

-

5,96

 

Tikslintini kertamos ir sunaudotos medienos balanso sudarymo rodikliai:

1)   pirminio ir antrinio medienos perdirbimo produktų išeigos koeficientai;

2)   įvairių medienos produktų svoriai;

3)   bendras pagaminamų šalyje pjautinųjų produktų (lentos, namų statybos ruošiniai), lukšto, plokščių kiekis, jų sunaudojimas vietoje;

 

Panaudoti normatyvai.

  1. 1.    Forest product conversion factors for the UNECE region, 2010. Timber section, Geneva Timber and forest discussion paper 49. United Nations Economic Comission for Europe. 38 p.
  2. 2.    Kuliešis A., Kulbokas G., 2009. Assessment of growing stock components for data harmonization in international reporting. Lithuanian case study. Baltic Forestry, vol. 15, No 1, p. 58 – 64.
  3. 3.    Medienos tūrio lentelės, 2010, Sudarytojai: E. Petrauskas, A. Kuliešis, A. Tebėra, 4 laida. Naujasis lankas, Kaunas, 192 p.

  
 


 

Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius pateikė Lietuvoje sunaudotos medienos balansą, kuris nustatytas Valstybinės miškų tarnybos vadovaujantis Lietuvos miškuose išaugintos medienos sunaudojimo balanso nustatymo metodika ir normatyvais.
 

Pagrindiniai apskaitos rezultatai:

  1. Iškirsta pagrindiniais kirtimais 6,24 mln. m3, sunaudota 6,05 mln. m3 (×0,97), tarpiniais atitinkamai 3,62 ir 3,48 (×0,96) mln. m3 žalių medžių. Be to iškirsta ir sunaudota atitinkamai 1,12 ir 1,08 mln. m3 sausuolių. Iš viso, iš iškirstų 9,86 mln. m3 žalių stiebų ir 1,12 mln. m3 sausuolių sunaudota 9,53 mln. m3 žalių stiebų ir 1,08 mln. m3 sausuolių.
  2. Iš žalių stiebų gauta 7,23 mln. m3 padarinės, iš jų 2,65 mln. m3 stambios (pjautiniai, faneriniai), 3,36 mln. m3 vidutinio stambumo (pjautiniai, popierrąsčiai, plokščių mediena), 1,22 mln. m3 smulkios medienos (popierrąsčiai, plokščių mediena).
  3. Malkinę apvalią medieną sudaro 0,9 mln. m3 malkų iš žalių medžių, kartu su malkomis iš sausuolių – 1,81 mln. m3. Kirtavietėse paliekama 0,19 mln. m3 viršūnių, kartu su šakomis sudarančių apie 0,7 – 0,9 mln. m3 papildomą energetinės medienos potencialą.
  4. Bendras likvidinės medienos kiekis, gautas iš žalių stiebų (8,13 mln. m3), sudaro 83,6 proc. nuo bendro iškirstų žalių medžių stiebų tūrio (9,86 mln. m3).
  5. Atliekas, gautas po pirminio medienos perdirbimo pramonėje, sudaro drožlės – 1,38 mln. m3, pjuvenos – 0,28 mln. m3, nuodžiūvis – 0,11 mln. m3, žievė – 0,38 mln. m3, iš viso galimas panaudoti pramonėje ar energetikoje – 2,04 mln. m3.
  6. Stambi ir dalis vidutinio stambumo medienos (3,42 mln. m3) buvo panaudota lukšto (0,08 mln. m3), namų statybinei medienai (103,2 tūkst. t.) ir pjautinei (1,41 mln. m3) medienai pagaminti.
  7. Apvaliosios medienos pjovimo metu gauta 0,31 mln. m3 pjautosios medienos buvo panaudota stalių ir dailidžių gaminiams (136,1 tūkst. t), 0,70 mln. m3 – medinei tarai (367 tūkst. t.). Dalis lukšto (0,03 mln. m3) buvo panaudota klijuotos faneros (0,03 mln. m3) gamybai.
  8. Drožlių plokščių (0,72 mln. m3) gamybai panaudota 0,4 mln. m3 drožlių ir 0,57 mln. m3 apvalios plokščių medienos. Plaušo plokštėms (0,065 mln. t) sunaudota 0,06 mln. m3 drožlių ir 0,11 mln. m3 apvalios plokščių medienos.
  9. Energetinei medienai buvo panaudota 1,64 mln. m3 malkinės, dalis smulkios ir vidutinio stambumo padarinės medienos su žieve – 2,39 mln. m3, iš viso 4,03 mln. m3 apvalios medienos.
  1. Šalies energetikoje taip pat sunaudota 1,66 mln. m3 medienos pramonės atliekų – drožlių, pjuvenų, iš jų pagamintų briketų ar granulių, žievės.
  2. Iš viso energetinei medienai, panaudotai šalyje, tenka 5,69, o su antrinio perdirbimo atliekomis 5,82 mln. m3 medienos su žieve. Kartu su kirtavietėse paruoštomis miško kirtimo atliekomis (apie 0,35 mln. m3 ) 2016 m. sunaudoti energetinės medienos ištekliai sudaro 6,17 mln. m3. Lietuvos Statistikos departamentas nurodo, jog 2016 m, šalies energetiniame ūkyje buvo sunaudota labai artimas kiekis – 6,13 mln. m3 energetinės medienos ir žievės.
     

    Šaltinis: Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius

 

 
Atgal   Spausdinti  
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193,
Beržininkų k., Joniškio r.
Juridinių asmenų registro

kodas  157671799 PVM mokėtojo
kodas   576717917
Tel.    (8 ~ 4) 26 52032
Faks. (8 ~ 4) 26 55371
El. p.   info@jonmu.lt
Darbo laikas
I - IV 8.00-17.00, V 8.00-15.45
Pietų pertrauka 12.00 - 12.45