Į titulinį
  Valstybės įmonė

Joniškio miškų urėdija
         



 
 

Spausdinti puslapio vidurį

 
 
   
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193
Beržininkų k., Joniškio r. 
Juridinių asmenų registre
kodas: 157671799
tel. +370 426 52032
faks.+370 426 55371
el.p. info@jonmu.lt  
  

 56.222762, 23.649182 (WGS)
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
Iš viso apsilankė: 1745888
Šiandien apsilankė: 3731
Dabar naršo: 26
  Pradžia > Apie mus > Gamtos turtai
Gamtos turtai

VĮ Joniškio miškų urėdijos miškuose daug istorijos, gamtos, kultūros paminklų, kuriuos šiandienos miškininkai su meile ir pagarba prižiūri.  

 VĮ Joniškio miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose gausu saugomų teritorijų. Tokie miškai yra ypatingos vertės ir miškų ūkio veikla juose yra vykdoma siekiant išsaugoti ar sustiprinti šiems miškams būdingas savybes.

Biosferos poligonai.

Gubernijos miško biosferos poligonas urėdijos prižiūrimuose valstybiniuose miškuose užima 804 ha.
Biosferos poligono miškai randasi Beržėnų girininkijoje Voverkio ir Mėsmedžio miškuose. Poligono tikslas išsaugoti Gubernijos miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio populiaciją teritorijoje. Teritorija patenka į Europos ekologinį tinklą ,,Natūra 2000“ir atitinka Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijams.

Urėdija vykdydama veiklą biosferos poligone nekeičia hidrologinio režimo, vykdant kirtimus palieka biologini įvairovei kietųjų lapuočių medžius. Aplink   mažojo erelio rėksnio lizdavietę nustatoma 150 metrų spindulio perimvietė, kurioje miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbai nevykdomi nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos.

Draustiniai.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis užima 1680 ha plotą ir randasi Mikaičių girininkijos Tyrelio ir Girkančių miškuose. Draustinio teritorijoje išskirti išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų plotas 675 ha, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškai-pelkės  241 ha, išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo pelkės plotas 758 ha ir vandenys 6 ha. Draustinyje urėdija nekeičia hidrologinio režimo, nevykdo pagrindinio naudojimo kirtimų pelkėje ir 100 m. atstumu nuo pelkės ribos. Teritorija patenka į Natūra 2000 teritorijų tinklą ir yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.

Žagarės botaninis zoologinis draustinis užima 865 ha plotą ir randasi Žagarės girininkijos Žagarės miške. Draustinio teritorija patenka į Natūra 2000 teritorijų tinklą ir yra Žagarės regioninio parko teritorijoje. Auga plačialapė klumpaitė, didžioji astrancija, šiurkštusis katilėlis, pievinė poavižė,ir kiti saugomi augalai. Draustinio teritorijoje yra pastebėtos lūšys. Manoma kad taurieji elniai XX a. pradžioje reaklimatizuoti Žagarės miške ir pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda čia susiformavo iš grafo Naryškino aptvarų pabėgusių žvėrių. Draustinio teritorijoje nevykdomi plyni kirtimai, nekeičiamas hidrologinis režimas.

Dilbinėlių botaninis draustinis užima 69 ha plotą ir randasi Žagarės girininkijos Žagarės miške. Draustinio tikslas išsaugoti ąžuolyninių eglynų su retaisiais augalais augavietes. Draustinyje auga didžioji astrancija, plačialapė klumpaitė. Teritorija patenka į Natūra 2000 teritorijų tinklą ir yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.

Didmargio botaninis draustinis užima 28 ha plotą, randasi Žagarės girininkijos Žagarės miške. Draustinyje paplitusi didžioji astrancija, aptinkama plačialapė klumpaitė, aukštoji gegūnė, retžiedė miglė ir kiti saugomi augalai. Draustinis yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.

Pabalių botaninis draustinis užima 48 ha plotą, randasi Žagarės girininkijos Pabalių miške. Aptinkami saugomi augalai- baltoji gegūnė, raudonoji gegūnė, didžioji astrancija, pievinė poavižė. Draustinis yra Žagarės regioninio parko teritorijoje.

Vilkiaušio valstybinis botaninis-zoologinis draustinis užima 164,8 ha plotą ir randasi Joniškio girininkijos Vilkiaušio miške. Teritorija, kurioje saugomi plačialapiai ir mišrūs miškai auga laiboji vyrskydė, stačioji dirvuolė,aukštoji gegūnė, baltijinė gegūnė, raudonoji gegūnė, riestasis ktenidis. Sutinkami baltajuostis melsvys, tamsioji šeškytė, akiuotasis satyras, juodasis gandras, pilkoji meleta. Siekiant išlaikyti teritorijoje randamas rūšis urėdija nekeičia hidrologinio režimo, nevykdo senų lapuočių plačialapių medžių kirtimų, palieka negyvą stambią medieną.

Satkūnų botaninis draustinis užima 105 ha plotą ir randasi Satkūnų girininkijos Satkūnų miške. Draustinyje saugomos baltijinės gegūnės, dėmėtosios gegūnės, plačialapės klumpaitės, raktažolės pelenėlės, miškinės dirsuolės, riestojo ktenidžio radimvietės. Draustinio teritorijoje urėdija nekeičia hidrologinio režimo, nevykdo plynų kirtimų, vykdant sanitarinius kirtimus paliekama stambi negyva mediena.

Eglynlaukio botaninis  draustinis užima 33 ha plotą , randasi Beržėnų girininkijoje, Mūšos ir Voverkio santakos pievose. Aptinkamos baltijinė ir dėmėtoji gegūnės, mažoji, smulkiažiedė, šalmuotoji ir vyriškoji gegužraibės ir kitos. Eglynlaukio botaninio draustinio teritorijoje aptinkamas kraijalakinis melsvys. Saugomų rūšių apsaugai, draustinyje nekeičiamas hidrologinis režimas, pievose nevykdomi miškų įveisimo darbai.

III grupės valstybinių miškų bendras plotas sudaro 2827,9 ha. Tai kelių, vandens telkinių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškai. Juose ribojami pagrindinio naudojimo plyni kirtimai.

Kertinės miškų buveinės užima 339,43 hektarus. 2016 metų rugsėjo- gruodžio mėn. Aleksandro Stulginskio universitetas atliko urėdijos kertinių miško buveinių inventorizaciją. Po inventorizacijos kertinės buveinės patvirtintos 339,43 ha plote. Viso išskirta 117 kertinių miško buveinių, iš jų 11 vnt. (104,16 ha) priskirtos labai vertingoms, 50 vnt. (158,53 ha) priskirtos vidutiniškai vertingoms ir 50 vnt. (76,74 ha) priskirtos silpnoms. Inventorizuotoms kertinėms miško buveinėms yra parengtos tvarkymo rekomendacijos. 

Botaniniai gamtos paveldo objektai  urėdijos prižiūrimuose valstybiniuose miškuose yra sekantys:

1.  Reibiniškio miško dvikamienis ąžuolas- randasi Skaistgirio girininkijos 18 kv. 10 sklype;

2.  Žeimių vinkšna randasi- Skaistgirio girininkijos 43 kv. 18 sklype;

3.  Beržynės ąžuolas- Skaistgirio girininkijos 14 kv. 24 sklype;

4.  Maldenių ąžuolas- Joniškio girininkijos 60 kv. 6 sklype;

5.  Žagarės miško Veimutinė pušis- Žagarės girininkijos 49 kv. 15 sklype.

Prie botaninių gamtos paminklų urėdija įrengia ir atnaujina informacinius ženklus, iškerta ir išvalo virtėlius.

Geologinis gamtos paveldo  objektas – „Tyrelio  akmuo“ – randasi Mūšos tyrelio telmologiniame  draustinyje ( Mikaičių g-jos (69 kv., 7 skl.). 


 


 
 
  Mūšos  tyrelio  telmologinis draustinis               Kerinčios draustinio plynės | R.Ginkaus nuotr.
 
 
 
Mūšos Tyrelio draustinis | efoto.lt, Astos K. nuotr.

Mūšos Tyrelio draustinis | efoto.lt, Astos K. nuotr.


 
   
  Žagarės ozas Tikutis

 


 
 
Tyrelio akmuo
Valstybės saugomas   geologinis gamtos paveldo objektas . Tyrelio akmuo guli Joniškio miškų urėdijos Mikaičių girininkijos 69 kv. - Mūšos Tyrelio telmologiniame draustinyje. Akmuo  2007m.  paskelbtas geologiniu  gamtos paveldo objektu.  Akmens aukštis – 1,45 m,  ilgis – 3,2 m,  plotis – 3,0 m,  didžiausia horizontali apimtis – 11,2 m,  sudėtis – granitas. Akmenyje matosi iškalti mitologiniai ženklai.

 
Informacija atnaujinta: 2017-05-16 15:10:55
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193,
Beržininkų k., Joniškio r.
Juridinių asmenų registro

kodas  157671799 PVM mokėtojo
kodas   576717917
Tel.    (8 ~ 4) 26 52032
Faks. (8 ~ 4) 26 55371
El. p.   info@jonmu.lt
Darbo laikas
I - IV 8.00-17.00, V 8.00-15.45
Pietų pertrauka 12.00 - 12.45