VĮ Valstybinių miškų urėdija

Joniškio regioninis padalinys
         



 
 

Spausdinti puslapio vidurį

 
 
   
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Joniškio regioninis padalinys
Urėdijos g.1, LT84193
Beržininkų k., Joniškio r. 
Juridinių asmenų registre
kodas: 132340880
tel. +370 426 52032
faks.+370 426 55371
el.p. info@jonmu.lt  
  

 56.222762, 23.649182 (WGS)
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
Iš viso apsilankė: 1745888
Šiandien apsilankė: 980
Dabar naršo: 52
 
2018-01-08  Kiek dar piliakalnių slepia Lietuvos miškai?

www.miskininkas.eu 
 
 
 
 

Kiek dar piliakalnių slepia Lietuvos miškai? 

 

Baigiasi 2017-ieji, paskelbti Piliakalnių metais. 
Nors Lietuva vadinama piliakalnių kraštu, šalyje jie išsidėstę gana nevienodai.  Itin gausu piliakalnių Aukštaitijoje. Tinklalapio piliakalniai.lt duomenimis , Utenos rajone jų priskaičiuojama apie 58, Zarasų rajone – maždaug 45, Anykščių- 22. Nemažai jų ir Nemuno pakrantėse, ir Žemaitijoje, pavyzdžiui, Šilalės rajone jų dunkso apie 30, Plungės r. – 28, Telšių r – 17, Mažeikių r – 13.
Visa Lietuva yra apstatyta piliakalniais, apskaičiuota, kad 70 kv. km plotui tenka po piliakalnį., statistiškai vienoje savivaldybėje vidutiniškai yra po 16 piliakalnių.

 

Šiemet atrasta 10 naujų

Pasak archeologo, archeologijos istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, piliakalnių tyrinėtojo dr. Gintauto Zabielos, piliakalniai yra labai daugiaplaniai. Jie skleidžia žinią, kad mes esame kraštas, turintis seną labai istoriją.  Mokslininkui piliakalniai yra turtingas praeities pažinimo šaltinis, šalia gyvenančiam – dažnai seniausias gimtinės kampelis, turistui – įspūdingas kalnas su gražiais vaizdais, tiesiog smalsuoliui – pasakojimais apipinta, pažinimą skatinanti vieta.

Pasak piliakalnių tyrinėtojo, šiemet Lietuvoje buvo atrasta 10 naujų šių archeologijos paminklų. Dauguma jų atrasti miškuose, miškingose ar krūmynais apaugusiose teritorijose. Tik vienas iš dešimties šiemet atrastų piliakalnių – Balceriškių piliakalnis prie pat Vievio, netoli Vilniaus-Kauno greitkelio –  yra atviroje vietovėje.

 

Atradėjų atradėjas – biologas

Jei piliakalnių atradimą galimą būtų palyginti su solidžiu apdovanojimu, daugiausiai jų pastaraisiais dešimtmečiais teko  biologui dr. Dariui Stončiui, UAB „NEPCon LT“ sertifikavimo vadybininkui. Šiemet jis aptiko piliakalnį Ignalinos rajone netoli Paragiškės kaimo ir du Švenčionių rajone – ties Lalučių ir Pagilūtės kaimais. Iš viso dr. D. Stončius yra aptikęs 37 piliakalnius, prieš keletą metų jis yra aptikęs po du ir net tris per vieną dieną.

„Tai nereiškia, kad piliakalnių aplinkui mus yra pilna. Jų paieškai reikia ruoštis, atsirinkti taškus, kur jų gali būti, tada dieną ar kelias skirti paieškai. Toli gražu ne visada pavyksta. Dažnai gerai pasiruoši ir nieko nerandi, o kartais randi ir kelis piliakalnius per dieną. Jų dar yra užsilikę“, – sakė D. Stončius, pastebėdamas, kad jį archeologija domino nuo paauglystė. Ketino ją ir studijuoti, bet į Kėdainių rajono Akademijos vidurinę mokyklą (dabar gimnazija) atėjo geras biologijos mokytojas, sudomino biologija, archeologiją primiršo.

Dar apie 1990 m. D. Stončius rado keletą į piliakalnius panašių objektų, prie kurių nebuvo ženklų, kad tai  archeologijos paminklas. Jau tada kilo minčių, kad tai neįregistruotos vertybės. Tik kiek vėliau, Širvintų rajone aptikęs labai į piliakalnį panašų objektą, susisiekė su archeologais, kurie  ir patvirtino, kad tai dar nežinomas paminklas. Vėliau D. Stončius buvo priimtas ir į Lietuvos archeologijos draugiją.

„Tapęs archeologijos draugijos nariu norėjau pateisinti buvimą organizacijoje. Nesu archeologas, kasinėti negaliu, bet galiu ieškoti archeologinių vertybių be kasinėjimų, skirti laiko užpildyti baltas dėmes apie praeityje apgyvendintas teritorijas. Ir mano kaip biologo tyrinėjimai, ir dabartinis darbas sertifikuojant medieną tam yra palankūs“, – sakė dr. D. Stončius, pastebėdamas, kad nežinomi piliakalniai dažniausiai tiek apaugę medžiais ir krūmais, kad net nufotografuoti juos sudėtinga. Nors, pasak D. Stončiaus, tai nieko stebėtino – piliakalniai buvo įrengiami sunkiai prieinamose vietose: pelkėtuose upių slėniuose, jų iškyšuliuose.

 

Vietoj išvadų

Kiek dar piliakalnių slepia Lietuvos miškai ir upių slėniai? Kiek metų ar dešimtmečių, šimtmečių gali tęstis piliakalnių atradimai? Pašnekovai  šiais klausimai nebuvo konkretūs.

 Dr. G. Zabiela sakė manąs, kad padaryti tokių atradimų bus vis sudėtingiau. Buvo metas, kai jis tikėjo, kad beveik visi piliakalniai jau yra  atrasti ir suinventorizuoti, tačiau pastarieji dešimtmečiai parodė ką kita.

Pasak dr. D. Stončiaus, dabar randami piliakalniai yra tiek apžėlę mišku ar krūmais arba taip suniokoti ūkinės veiklos, arimų, kad beveik neišlikę  išorinių jų požymių, o jei nėra ir žodinės ar rašytinės informacijos, juos identifikuoti labai sudėtinga.

„Piliakalnių atradimai gali  tęstis dešimtmečius ar šimtmečius, vargu ar visus piliakalnius kada iš viso suregistruosim, juk visos Lietuvos žemės niekas neperkas. Nebent naujos technologijos sukurs naujų metodų pažvelgti į žemės gelmes, tiesiog nuskanuoti visą Lietuvos teritoriją, tada tai paaiškėtų labai greitai“, – sakė dr. D. Stončius, pastebėdamas, kad dar daug paslapčių slepia ir Lietuvos miškai, ir upių slėniai. Lietuva tik atrodo maža, o jeigu ją nori išvaikščioti savo kojomis, pamatai, kokia ji didelė.

 

Daiva Červokienė

 

Šiemet atrastų piliakalnių sąrašas:

  1. Antagavė, Ignalinos r.
  2. Gegužinis, Kaišiadorių r.
  3. Junkūnai, II, Rokiškio r.
  4. Lalučiai, Švenčionių r.
  5. Medingėnai, Rietavo sav.

6 ir 7. Pageluvis, I-II, Šiaulių r.

  1. Paragiškės, Ignalinos r.
  2. Pasausalis, Šilalės r.
  3. Veselava, Rokiškio r.
 
Atgal   Spausdinti  
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Joniškio regioninis padalinys