JONIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJA

Naujienos
  Naujienų prenumerata
  Mažmeninės malkų kainos
Struktūra ir kontaktai
  Urėdijos struktūros schema
  Vadovas
  Darbo laikas
  Kontaktai
  Žemėlapis
  Ieškantiems darbo
  Planuojami susitikimai įstaigoje ir jų informacija
Teisinė informacija
  Teisės aktai
  LR Aplinkos ministro įsakymai
  Generalinio miškų urėdo įsakymai
Veikla
  Veiklos sritys
  Miško atkūrimas ir miško įveisimas
  Prekyba apvaliaja mediena
  Viešieji pirkimai
Korupcijos prevencija
Administracinė informacija
  Nuostatai
  Planavimo dokumentai
  Finansinių ataskaitų rinkiniai
  Darbuotojai ir vidutinis mėnesinis uždarbis
  Atranka į laisvas darbuotojų pareigas
  Ūkio subjektų priežiūra
  Tarnybiniai lengvieji automobiliai
Medžioklė (Jagd/Hunting)
  PM plotų medžioklė
  ELEKTRONINĖ MEDŽIOKLĖS REGISTRACIJOS FORMA
Privačių miškų savininkams
  Teisės aktai
  Medienos gabenimo tvarka
Nuorodos
Medelynas
  DEKORATYVINIŲ SODMENŲ PARDAVIMO KAINOS
  MIŠKO SODMENŲ PARDAVIMO KAINOS
Apie mus
  Istorinė apžvalga
  Bendrieji duomenys
  Gamtos turtai
  Jaunųjų miško bičiulių sambūris
Viešieji prekių aukcionai
Klausimai
Aktualios nuorodos
Miškų tvarkymo sertifikavimas
Miškotvarka
Girininkijos
  Beržėnų girininkija
  Mikaičių girininkija
  Joniškio girininkija
  Satkūnų girininkija
  Skaistgirio girininkija
  Žagarės girininkija
  Medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys
Lankytinos vietos
  Turizmas
  Žagarės regioninis parkas
  Rekreaciniai objektai
Informacijos rodyklė
Orų prognozė
MIŠKŲ GAISRINGUMAS
Miško kelių taisymo planai
Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę
2018-02-05  Lietuvos šaltinių TOP 10: įdomiausi ir patys vertingiausi
Lietuvos šaltinių TOP 10: įdomiausi ir patys vertingiausi
 
 
Lietuvoje nuo seno tikima gydomosiomis šaltinių galiomis. Buvo manoma, kad tą, kuris atsigers šaltinio vandens, užplūs jėgos ir sveikata, nes šaltinio vanduo yra pats švariausias ir tyriausias. 
 
Tačiau ar iš tikrųjų galima gerti šaltinių vandenį?
 
Kaip apskritai susiformavo šaltiniai ir kokių medžiagų galima aptikti jų vandenyje? GRYNAS.lt pateikia įdomiausių Lietuvos šaltinių ir versmių TOP 10.
 
 
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus Jono Satkūno iniciatyva Lietuvos geologijos tarnybos specialistai kartu su geologijos mokslų daktaru Kęstučiu Kadūnu ištyrė Lietuvos šaltinius ir versmes, sudarydami 220 šaltinių ir versmų Lietuvos katalogą („Lietuvos šaltinių katalogas. 220 šaltinių ir versmių“). LGT specialistai su GRYNAS.lt žurnalistais dalinasi surinkta medžiaga ir išskiria įdomiausių Lietuvos šaltinių ir versmių TOP 10.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=77023473

 
Kas yra versmė arba šaltinis?
 
Versmė arba šaltinis, anot LGT specialistų, yra vieta, kur požeminis vanduo natūraliai trykšta iš po žemės paviršiaus.
 
Dažnai susidaro ten, kur požeminio vandens sluoksniai kertami dabartinio reljefo formų (slėnių, raguvų, ežerų, duburių). Taip pat gali susidaryti dėl geologinių-struktūrinių vietovės ypatybių, uolienų filtracijos. Versmės būna paviršinės, gruntinės arba artezinės. Kaip aiškina geologai, pirmųjų dviejų tipų šaltinių vandens temperatūra, cheminės savybės priklauso nuo aplinkos. Arteziniai šaltiniai yra pastovūs ir trykšta dėl tarpsluoksninio slėgio.Daug ištirpusių druskų turinčios versmės vadinamos mineralinėmis ir būtent šis vanduo yra fasuojamas bei parduodamas parduotuvėse arba naudojamas gydomosioms procedūroms.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=77023473

Šaltinio vandenyje apstu mineralų.
 
Tačiau šaltinių ir versmių vandenyje yra ne tik druskų. Praktinį vandens panaudojimą lemia jo fizikinės ir cheminės savybės. LGT Hidrogeologijos skyriaus specialistų teigimu, geriamasis vanduo turi būti bespalvis, bekvapis, neturėti skonio, būti skaidrus (nedrumstas), normalios temperatūros. Mokslininkai aiškina, kad vandens spalvą lemia organinių (humino ir fulvo) rūgščių, geležies ir mangano kiekis jame. Kvapas ir skonis gali atsirasti dėl natūralių, biologinių procesų, dėl taršos specifiniais chemikalais ir dėl vandens chloravimo vandenruošoje. Vandens kvapas ir skonis gali atsirasti paskirstymo tinkle. Grėsmės sveikatai šie rodikliai nekelia, tačiau dažnai yra normuojamos juos sukeliančios priežastys, pvz., liekaninis chloras, geležis, cinkas.Vandens drumstumo priežastimi gali būti molio, smėlio dalelės, dumblas, organiniai koloidai, netirpūs geležies junginių dribsniai. Vandens temperatūra nėra normuojama, tačiau padidėjusi temperatūra keičia kitas vandens fizikines savybes, suaktyvina įvairius mikroorganizmus, todėl geresnis yra šaltas vanduo.Natūraliomis sąlygomis gamtoje vanduo nėra chemiškai grynas. Požeminis vanduo, kuris trykšta iš po žemės ir susiformuoja šaltinis, yra daugiakomponentinis mineralinių druskų tirpalas, kuriame yra kalcio, magnio, kalio natrio, chlorido, sulfato hidrokarbonato, fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko dalelių ir junginių.Senovėje šaltinio vanduo buvo bene vienintelis geriamojo vandens šaltinis. Ir šiais laikais, anot LGT specialistų, visų į katalogą įtrauktų šaltinių ir versmių vandenį galima gerti. Tačiau, kaip ir vandens telkiniai, jie yra labai jautrūs bet kokiai taršai.
 
Geologijos mokslų daktaras K. Kadūnas pažymi, kad didžiausia tikimybė šaltiniams būti užterštiems yra dėl vis intensyvėjančios ūkinės veiklos.„Daugumos tirtų šaltinių vanduo yra švarus. Tačiau šaltiniai, trykštantys miestuose, neretai yra teršiami. Ar tai būtų nitratai, ar chloridai (gatvių barstymo druska ir nutekėjimai į požeminį vandenį iš vamzdynų). Retai, bet taršos pėdsakai aptinkami ir kituose šaltiniuose. Atrodo jie miške, bet pasižvalgius tolėliau nuo šaltinio rasime ariamus ir tręšiamus laukus. Iš jų požeminis vanduo „atiteka“ iki šaltinio“, – aiškina mokslininkas.Lietuvos šaltinių kataloge yra aprašyta net 220 Lietuvos šaltinių ir versmių, tačiau LGT mokslininkai išskyrė TOP 10 įdomiausių šaltinių ir versmių.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=77023473



 
Atgal   Spausdinti  
© Joniškio miškų urėdija.
Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.