VĮ Valstybinių miškų urėdija

Joniškio regioninis padalinys
     
 

 EMPS - Elektroninė medienos pardavimo sistema - BALTPOOL 
   



 
 

Spausdinti puslapio vidurį

 
 
   
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Joniškio regioninis padalinys
Urėdijos g.1, LT84193
Beržininkų k., Joniškio r. 
Juridinių asmenų registre
kodas: 132340880
tel. +370 426 52032
faks.+370 426 55371
el.p. joniskis@vivmu.lt   
  

 56.222762, 23.649182 (WGS) 
    
     EMPS - Elektroninė medienos pardavimo sistema - BALTPOOL
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
Iš viso apsilankė: 1745888
Šiandien apsilankė: 1142
Dabar naršo: 63
 
2018-01-26  LMSA: Prieš keliolika metų mokslininkų parengti sprendimai racionalesniam miškų naudojimui iki šiol dūla valdininkų stalčiuose

 

 

Šį ketvirtadienį, 2018 m. sausio 25 d. LAMMC Miškų institute (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r.). vyko tradicinės kasmetinės mokslinės konferencijos „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“ miškų mokslams skirta diena. [Programa]. Miškų instituto mokslininkai pristatė atliekamus tyrimus, supažindino su pasiektais rezultatais, kvietė diskutuoti aktualiais klausimais. Labai aktualus ir didelį susidomėjimą sukėlė instituto direktoriaus dr. Mariaus Aleinikovo baigiamasis pranešimas "Medienos išteklių naudojimo galimybės", parengtas kartu su dabartinės VĮ "Valstybinė miškų urėdija" Valdybos pirmininku Europos miškų instituto tyrėju Gediminu Jasinevičiumi ir LAMMC Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vyr.mokslo darbuotoju dr. Virgilijumi Mikšiu. [Pranešimo kopiją  atsisiųsti galima iš čia...>>>].

 

Dr. M.Aleinikovas apžvelgė mūsų šalies miškų išteklius ir jų naudojimą, palygindamas su kitomis šalimis. Europoje 2015 m. buvo apskaityta 215 mln. ha miškų, Lietuvos miškai (2,2 mln. ha miško žemės) sudaro 1,02 proc. Europos miškų ploto. Europos  miškuose sukaupta 35 mlrd. m3 stiebų medienos, t.y. vidutiniškai 163 m3/ha.

Lietuvai tenka 1,5 proc. visų Europos medienos išteklių,  nes Lietuvos miškų 1 ha (256 m3/ha) auga beveik  pusantro karto didesnis, nei vidutiniškai auga Europos miškuose .

Lietuvoje minimalūs pagrindinių miško kirtimų amžiai yra didesni, nei daugumoje aplinkinių šalių (be to, mūsiškis reglamentavimas nelankstus – kitose valstybėse miško kirtimų amžiai diferencijuoti pagal medynų našumą, reglamentavimui naudojami ir kiti papildomi rodikliai – medžių stiebų vidutinis skersmuo ir pan.). III – IV miškų grupių medynai 2016 m. pagrindiniais kirtimais buvo kertami vidutiniškai 85 m. amžiaus, t.y. vidutiniškai 1-2 metais vyresni nei buvo kertama 2014 m. Skirtumai didėja!

Realūs pagrindinių miško kirtimų amžiai ženkliai skiriasi nuo minimalių (leidžiamų). Vidutinis kertamų IV grupės spygliuočių medynų amžius yra 12-15 metų didesnis, o minkštųjų lapuočių vidutiniškai 9 - 25 metais didesnis už kirtimo amžiaus apatinę ribą. Instituto direktorius pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip racionaliau panaudoti (o ne pūdyti) miškų išteklius.  Apie būtinybę daryti pokyčius šioje srityje kalbama jau antrą dešimtmetį, tačiau prieš keliolika metų mokslininkų parengti sprendimai racionalesniam miškų naudojimui iki šiol dūla valdininkų stalčiuose [Pranešimo kopiją  atsisiųsti galima iš čia...>>>]


Trumpai aptariant šiųmetinę konferenciją - ji susilaukė susidomėjimo. Renginį atidarė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius ir buvęs generalinis miškų urėdas, o dabar- VĮ "Valstybinė miškų urėdija"  vyr. patarėjas- dr. Rimantas Prūsaitis.  

LAMMC Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas pristatė instituto veiklą 2017 m., pagrindinius rezultatus ir ateities iššūkius.

Instituto Ekologijos skyriaus vedėjas dr. Vidas Stakėnassupažindino su miškų monitoringo darbais,  teršalų koncentracijų atmosferos krituliuose ir jų iškritų poveikio miško ekosistemoms tyrimų rezultatai. Dr. Olgirda Belova, instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyr.mokslo darbuotoja, papasakojo apie šernų gausos ilgalaikę kaitą ir populiacijos kontrolę Lietuvoje bei aptarė, kaip bebrų veikla įtakoja vandens švarumą. Jaunieji tyrėjai Jonas Žiauka  ir  Valda Gudynaitė-Franckevičienė pasidalino tyrimais klonuojant drebules in vitro kultūroje ir pasakojo apie įveisiant plantacijas naudojamų tuopų hibridų ir klonų adaptacijos galimybės.

Dr. Artūras Gedminas, papasakojo apie nevietinių miško kenkėjų ir ligų grėsmes Lietuvoje, o dr. Gintautas Urbaitis supažindino su sutrumpintos apyvartos maumedžio, eglės, beržo ir juodalksnio plantacinių miškų veisimo ir auginimo Lietuvoje dabartimi bei perspektyvomis.

Rytis Zizas pristatė rezultatus praktinių tyrimų, kuriais siekta nustatyti natūralių priešų žalą kurtinių dėtims VĮ „Varėnos miškų urėdijos“ miškuose.

Dovilė Čiuldienė prognozavo, kad šiltėjant klimatui palankios sąlygos plisti bukui ir raudonajam ąžuolui, 0  Valda Araminienė analizavo, koks priežemio ozono poveikis sumedėjusių augalų lapijai Lietuvoje.

 
Atgal   Spausdinti  
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Joniškio regioninis padalinys