JONIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJA

Joniškio miškų urėdijos administracija

Beržininkų k., Joniškio r.
Urėdijos g.1, LT84193.,
Tel.: (8 ~ 4) 26 52032,
faks. (8 ~ 4) 26 55371 
info@jonmu.lt

Naujienos
  Naujienų prenumerata
  Mažmeninės malkų kainos
  Kalėdinių eglučių pardavimo kainos
Struktūra ir kontaktai
  Urėdijos struktūros schema
  Vadovas
  Darbo laikas
  Kontaktai
  Žemėlapis
  Ieškantiems darbo
  Planuojami susitikimai įstaigoje ir jų informacija
Teisinė informacija
  Teisės aktai
  LR Aplinkos ministro įsakymai
  Generalinio miškų urėdo įsakymai
Veikla
  Veiklos sritys
  Miško atkūrimas ir miško įveisimas
  Prekyba apvaliaja mediena
  Viešieji pirkimai
Korupcijos prevencija
Administracinė informacija
  Nuostatai
  Planavimo dokumentai
  Finansinių ataskaitų rinkiniai
  Darbuotojai ir vidutinis mėnesinis uždarbis
  Atranka į laisvas darbuotojų pareigas
  Ūkio subjektų priežiūra
  Tarnybiniai lengvieji automobiliai
Medžioklė (Jagd/Hunting)
  PM plotų medžioklė
  ELEKTRONINĖ MEDŽIOKLĖS REGISTRACIJOS FORMA
Privačių miškų savininkams
  Teisės aktai
  Medienos gabenimo tvarka
Nuorodos
Medelynas
  DEKORATYVINIŲ SODMENŲ PARDAVIMO KAINOS
  MIŠKO SODMENŲ PARDAVIMO KAINOS
Apie mus
  Istorinė apžvalga
  Bendrieji duomenys
  Gamtos turtai
  Jaunųjų miško bičiulių sambūris
Viešieji prekių aukcionai
Klausimai
Aktualios nuorodos
Miškų tvarkymo sertifikavimas
Miškotvarka
Girininkijos
  Beržėnų girininkija
  Mikaičių girininkija
  Joniškio girininkija
  Satkūnų girininkija
  Skaistgirio girininkija
  Žagarės girininkija
  Medienos ruošos, prekybos ir techninis padalinys
Lankytinos vietos
  Turizmas
  Žagarės regioninis parkas
  Rekreaciniai objektai
Informacijos rodyklė
Orų prognozė
MIŠKŲ GAISRINGUMAS
Miško kelių taisymo planai
Vaizdo galerija
  Girių horizontai
Kaip vertinate teikiamų paslaugų kokybę
Turizmas


 LR Seimas 2017-uosius paskelbė Piliakalnių metais !
 
 AM: Išrinktas gražiausias Lietuvos piliakalnis
 
 KELIAUKITE PO REGIONINIUS PARKUS
 
 
 
 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šią vasarą kviečia aplankyti
 
 30 ypatingų vietų regioniniuose parkuose   ir   dalyvauti   Šimtmečio   kelionių   konkurse.
 
 
 http://zagaresrp.am.lt 
 
 Žagarės regioninio parko lankytojų centro darbo laikas:
I - IV - 8.00 - 17.00 val.
VI - VII 10.00 - 13.00 val.

Pietų pertrauka 12.00 - 12.45 val.

Adresas:
Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio raj. LT-84331
Tel./faks. 8 426 60 809, mob. tel. 867115033 arba 861515592
El. p. info@zagaresrp.lt

  

 

 Patvirtintas Žagarės regioninio parko išskirtinės vertės aprašymas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtino Žagarės regioninio parko išskirtinės vertės aprašymą.

Plačiau...

Žagarės miestelis ir jo apylinkės nuo seno garsėjo gamtos ir kultūros vertybių gausa. Žagarės regioninio parko direkcija, prisidėdama prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuojamo projekto “Iš lankytojų centro – į gamtą”, siūlo pakeliauti ir įvertinti du maršrutus: ,,Unikali Žagarės istorinė aura“ ir ,, Žagarės istorijos ir gamtos pynė“. Žagarės regioninio parko direkcijos lankytojų centras dar neįrengtas, tačiau direkcijos specialistai visada pasirengę suteikti jus dominančią informaciją ir pagalbą.

Maršrutas ,,Unikali Žagarės istorinė aura“

Dažnas regioninio parko svečias pastebi savitą ir nepakartojamą Žagarės miestelio grožį, sakydami, kad Žagarė turi savo aurą. Norėdami ją atskleisti ir parodyti, parengėme puikų 5,2 km maršrutą po pačias gražiausias ir reikšmingiausias Žagarės istorijos vietas. Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai: Senoji Žagarė ir Naujoji Žagarė, natūraliai perskirti Švėtės upės. Iki šių dienų išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, senove alsuojanti Žagarės dvaro sodyba ir parkas jus užburs savo istorine dvasia ir nepaliks nei vieno abejingo. Maršrutu galima keliauti automobiliu, dviračiu, pėsčiomis.
 
Maršruto žemėlapis. 
 


Maršrutas ,,Žagarės istorijos ir gamtos pynė“

Siūlomo maršruto kelias jus nuves į užburiantį gamtos ir istorijos lobyną. Vienas iš maršruto objektų –Žagarės dvaro sodyba. Unikaliai dvaro rūmų sodybai romantikos ir paslapties suteikia jį supantis šimtametis parkas. Vaikščiodami parko takeliais jūs tarsi pasijausite istorijos dalimi, galėsite pasigrožėti puikia parko vaizdų ir čia esančių architektūros objektų kompozicija, susipažinsite su parko medžių įvairove. Ilgesnio kelio nebijantys keliautojai kviečiami pakeliauti nuo Žagarės centro palei Švėtės upės vingius iki Žvelgaičio ežero. Čia jūsų lauks neišdildomi įspūdžiai ir vaizdai nuo Raktuvės ir Žvelgaičio piliakalnių. Prie Žvelgaičio ežero galėsite nuplauti kelionės dulkes, užkasti ir papramogauti. Pagal poreikius ir galimybes galima pasirinkti atskiras maršruto atkarpas, keliauti automobiliu, dviračiu arba pėsčiomis. 

 Maršruto žemėlapis
 
 
  
 
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrąjį planą, Joniškio rajone išskirtas Žagarės miestelio kultūros paveldo reprezentacinis centras, o Joniškio mieste - dominuojantis kultūros raiškos paveldas, kuriam būdingas didelės ir vidutinės apimties valstybinis rėmimas su dvarų sodybų ir statinių prioritetais.

Iš viso rajone saugoma apie 350 kultūros vertybių (objektai ir vietovės) iš kurių svarbiausi:

Žagarės dvaro sodyba – statyta XVIII a. vid.- XIX a. Išlikę virš 20 Žagarės dvaro pastatų ir 63 ha parkas. Dvaro rūmų pastate šiuo metu įsteigtas internato bendrabutis. Žagarės internate (buv. dvaro rūmuose) yra apie 20 vietų, skirtų lankytojų nakvynei. Viename dvaro rūmų flygelyje planuojama įrengti Joniškio istorijos ir kultūros muziejų. Kartais buvusio dvaro rūmuose organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai.

Viename iš dvaro pastatų yra įsikūręs Joniškio meno mokyklos filialas, kitame - Žagarės mokyklos patalpos. Tebeveikia Žagarės žirgynas. Laikomi grynaveisliai žirgai, skirti žirgų sportui. Pačios dvaro arklidės pastatytos 1895 m. Yra išlikęs autentiškas grindinys, autentiški gardai. Pats žirgynas jodinėjimo paslaugų neteikia, tačiau ateityje planuoja paslaugas turistams. Perspektyvoje viename iš Žagarės dvaro pastatų planuojama įrengti viešbutį.

Žagarės dvaro sargo namelis restauruotas, šiuo metu įsikūrusi VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės girininkijos administracija.

Žagarės dvaro malūnas – pastatytas 1801 m. ir tuo metu buvo didžiausias malūnas Lietuvoje. Šiuo metu malūnas yra privatizuotas ir užstatytas bankui. Anksčiau buvo įrengtos salės, valgykla. Šiuo metu malūnas yra avarinės būklės. Privažiavimas prie malūno tik lauko keliuku. Perspektyvoje planuojama įrengti viešbutį.

Martyniškių dvaras – statytas XIX a. Sovietmečiu prie dvaro pastatytas priestatas – mokykla. Šiuo metu mokykla uždaryta.

Dvaro pastatas apleistas, rūmai šiuo metu priklauso Joniškio rajono tarybai, tačiau buvusio dvaro pastatas nyksta. Pastatas įtrauktas į kultūros paveldo registrą. Už dvaro pastato yra didelis angliško tipo parkas, kurį prižiūri Gaižaičių seniūnija. Privažiavimas prie dvaro yra duobėtas negrįstu keliu.

Jakiškių dvaras - išsidėstęs 1,5 km nuo kelio Via Hanza (kelias iki dvaro neasfaltuotas) ir 9 km nuo Joniškio miesto. Dvaro rūmai pastatyti 1898 metais. Šiuo metu privati nuosavybė. Išlikę ledainės bei garinio malūno pastatai.

Perspektyvoje dvaras ir dvaro aplinka tinkama kultūrinio - pramoginio turizmo puoselėjimui, vietos ir užsienio lankytojų apsistojimo vieta.

Jurdaičių dvaro sodyba - išlikę nedaug pastatų, tačiau žavi neseniai restauruoti dvaro rūmai. Įsikūręs Jurdaičių psichoneurologinis pensionatas, todėl turizmui nėra tinkamas.

Daunoravos dvaras – pastatytas XVIII – XIX a., dvarą sudarė 17 pastatų, tačiau išlikę tik 3 pastatai. Labai apleisti ir apgriuvę dvaro rūmai.

Satkūnų dvaras – privati nuosavybė, apleistas. Perspektyvoje galima pritaikyti rekreacijai. Šalia dvaro taip pat yra išlikę dvaro ūkiniai pastatai.

Raistų dvaro sodyba – dvaro pastatai sunykę. Buvusioje dvarvietėje auga Raistų liepa ir Raistų ąžuolas, įtraukti į gamtos paminklų registrą.

Rajone yra Žagarės dvaro, Jakiškių, Vaizgučių, Joniškio, Satkūnų, Skaistgirio parkai, skirti vietos gyventojų rekreaciniams poreikiams.

Raudondvario palivarkas – šiuo metu privati nuosavybė.

Medžiotojų namelis - apie 9 km nuo Žagarės, vietos gyventojų vadinamas „jėgerių nameliu“. Tai akmeninis pastatas (pusrūsio tipo) statytas XIX a. pabaigoje. Šiuo metu viduje įrengtas židinys, viduje ir lauke yra mediniai stalai ir suolai. Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Privažiavimas – žvyrkeliu ir miško keliais, miško keliai labai duobėti. „Jėgerių namelis“ prižiūrimas Žagarės seniūnijos iniciatyva.

Vertingiems technikos paminklams priskiriami Melnių vėjo malūnas su technologine įranga, Mekių vėjo malūnas, motorinis malūnas Žagarėje, vėjo malūnas Plikiškių kaime, vėjo malūnas Žagariškių kaime. Šiuo metu visi malūnai randasi privačioje nuosavybėje: atstatytos nuosavybės teisės, perparduoti.

Melnių malūnas – statytas 1896 m. Išlikusios autentiškas malūno girnų mechanizmas. Kultūros paveldo specialistų teigimu, Europoje tokio pobūdžio malūno girnų mechanizmas išlikęs Bulgarijoje.

Istoriniams pastatas priskirtas senasis Žagarės miestelio muitinės pastatas, dailininkės – grafikės Marcės Katiliūtės sodyba, knygnešio M. Slančiausko namas – muziejus Reibinių kaime, žydų sinagogų kompleksas Joniškio miesto centre, Joniškio miesto senamiestis, Žagarės senamiestis.

Senasis Žagarės muitinės pastatas – šiuo metu pastatas yra Žagarės pasienio užkardos teritorijoje, nenaudojamas.

Dailininkės – grafikės Marcės Katiliūtės sodyba – sodyboje gyvena nuolatiniai gyventojai, nėra pritaikyta lankytojams.

Knygnešio M. Slančiausko namas – muziejus – sodyba išsidėsčiusi tarp gyvenamųjų pastatų, arti kitų sodybų, lankytojai lankosi periodiškai.

Žydų sinagogų kompleksas – dvi sinagogos išsidėsčiusios Joniškio miesto centre. Viena sinagoga (baltoji) 2001 m. pradėta restauruoti. Vienoje sinagogoje vyksta žydų konferencijos ir vasaros sezono metu organizuojami džiazo vakarai. Įrengta maža istorinė ekspozicija.

Taip pat įdomus architektūros paminklas yra Istorinis pašto pastatas Gataučiuose, šalia kelio Via Hanza. Pastatas statytas 1910 m. Šiuo metu privati nuosavybė. Savininkas norėtų įrengti muziejų su lauko kavine.

Veršių kaimas - vienas seniausių Lietuvos gatvinių kaimų, reprezentuojantis valakinio kraštovaizdžio tipą. Didelis potencialas įsteigti etnografinį kaimą, tolygų Dargaičiams Šiaulių rajone. Kaimo viduryje auga Veršių ąžuolas, priskirtas gamtos paminklams, tačiau nėra jokių nuorodų, aprašymų, žyminčių šį gamtos paminklą. Prie ąžuolo yra buvusio molinio namo griuvėsiai. Kaimu driekiasi kelias žvyro danga.

Stungių kaimas – ilgiausias Lietuvos kaimas, driekiasi apie 10 km. Kaimu driekiasi kelias žvyro danga.

Katiliškės kaime yra rašytojo M. Katiliškio sodybos vieta. Išlikusi liepų alėja, pastatytas koplytstulpis. Žemė, kur buvo sodyba šiuo metu yra privati. Į sodybą nėra jokių nuorodų.

Iš viso Joniškio rajone yra Žagarės piliakalnis (1) su senovės gyvenviete, vadinamas Žvelgaičio kalnu; Žagarės piliakalnis (2) su senovės gyvenviete, vadinamas Raktuvės kalnu; Sidabrės piliakalnis(2).

Kalnelis - šioje vietovėje yra Sidabrės piliakalnis. Piliakalnis stūkso Sidabrės ir Vilkiaušio upelių santakoje. Istorikų teigimu, šioje vietovėje pradėjo kurtis Joniškio miestelis. Pastatytas tik akmeninis paminklas. Sidabrės piliakalnio papėdė skirta vietos gyventojų kultūriniams susitikimams. Yra automobilių stovėjimo aikštelė, prižiūrima seniūnijos. Turizmo infrastruktūros ateityje neplanuojama vystyti.

Žagarės piliakalnis, vadinamas Žvelgaičio kalnu (dar vadinamas Žagarės ozu). Stūkso Švėtės upelio kairiajame krante, netoli Žagarės – Akmenės plento. Piliakalnio šlaitai yra 20 metrų. Jo ilgis apie 8 km, tačiau šiuo metu yra išlikę tik apie 830 m atkarpa. 1964 m. pakelbtas geologiniu paminklu, o 1985 m. ozas priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų. Piliakalnis naudojamas vietos gyventojų kultūriniams susitikimams. Vasaros sezono metu organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai ir miesto šventė. Prie piliakalnio nėra šiukšliadėžių.

Žagarės piliakalnis, vadinamas Raktuvės kalnu – stūkso apie 700 m nuo Žvelgaičio piliakalnio, pats kalnas 6 – 7 m aukščio ir išsidėstęs 2100 m2 ploto apvalioje aikštelėje. Jau daugiau kaip 300 metų čia yra kapinės ir pastatyta medinė kapinių koplyčia. Šiuo metu koplyčioje įrengta senųjų kryžių ekspozicija.

Joniškio rajone 10 – 15 km spinduliu yra išsidėsčiusios 9 kaimo kapinių koplyčios, priskirtos sakraliniams kultūros paveldo objektams: Milvydžių (yra Šv. Martinijono paveikslas, tapytas 1887 m.), Mergiūnų, Raktės, Kurmaičių (koplyčia restauruota, nutiestas asfaltuotas kelias), Baltaičių (nėra privažiavimo) Pošupio, Jakiškių (Maironių) (privažiavimas keliu žvyro danga per beržų alėją), Ivoškių, Kalnelio. Šios koplyčios tinkamos įtraukti į religinio turizmo maršrutus. Labiausiai tinkamos Milvydžių, Raktės, Kurmaičių, Jakiškių (Maironių). 1998 metais Joniškio rajono savivaldybės ir Kultūros vertybių apsaugos departamento lėšomis restauruota XVIII a. pab. medinė Kurmaičių kaimo kapinių koplyčia. Šiuo metu savivaldybė neremia koplyčių restauravimo darbų. Finansinės paramos tikimąsi tik iš Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamento.Išlikę koplytstulpiai Dilbinų ir Minčaičių kaimuose, šiuo metu apleisti.Žagarės miestelyje yra II Pasaulio karo karių kapinės, palaidota apie 400 karių, kapinės tvarkomos Rusijos ambasados lėšomis. Taip pat sutvarkytos ir prižiūrimos žydų genocido aukų kapinės. Iš viso rajone yra 6 II Pasaulinio karo tragiškų įvykių žudynių ir laidojimo vietos.Pastatyti 5 memorialiniai paminklai: Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytautui, paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, paminklas žuvusiems kariams už Lietuvos nepriklausomybę, paminklas 1933 šventųjų metų prisiminimui, paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę.Svarbiausi kultūriniai tradiciniai Joniškio rajono kultūriniai renginiai vyksta kovo/balandžio, birželio, gegužės, liepos ir rugsėjo mėnesiais, tai:

Respublikinė tautodailininkų tapybos darbų paroda Adomo Varno premijai laimėti (vyksta kovo 11 – balandžio 2 dienomis); Rajono miesto šventė vyksta gegužės mėnesį, kurios metu dalyvauja rajono vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvai, tautinių šokių šokėjai; Joninės (Rasos šventė) kasmet vyksta birželio 23 dieną. Ypač įdomiai Joninių šventės organizuojamos Trūdiškiuose, prisimenamos senos ir kuriamos naujos švenčių tradicijos. Keletą metų iš eilės rengiamos jojimo varžybos, sukviečiami sportininkai iš Šiaulių apskrities rajonų, kaimyninės Latvijos. Joniškio miesto dienos šventė rengiama kasmet liepos pirmąjį šeštadienį. Organizuojama amatininkų ir tautodailininkų mugė, organizuojamos parodos, koncertai, kraštiečių susitikimai. Visi renginiai nemokami. Pergalės Saulės mūšyje paminėjimas Joniškio rajone Jauniūnų kaime vyksta rugsėjo 22 d. Mūšio minėjimo metu stebimi meno kolektyvų pasirodymai. Šiuo metu Lietuvoje kilo istorinis ginčas dėl Saulės mūšio lauko tikslios geografinės padėties. Saulės mūšio vieta – Jauniūnų kaime. Nuo kelio Via Hanza, ties Janiūnų kaimu yra nuoroda į Saulės mūšio vietą. Kasmet vyksta Saulės mūšio minėjimas. Pati vietove privačioje ūkininko žemėje, nėra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Saulės mūšio vieta pažymėta medine informacine lenta. Pastatytas paminklinis dubenėtasis akmuo, pasodinti ąžuoliukai.Joniškio rajonas, kaip ir kiti Šiaurės Lietuvos rajonai neišsiskiria itin gausia gamtos paminklų įvairove. Svarbiausi gyvosios gamtos paminklai: Beržynės, Dvikamienis, Gumbuotas, Maldenių, Veršių, Kančiūnų, Daunoravos, Raistų ąžuolai, Laučiūnų, Raistų ir Mindaugų liepos, Žeimių vinkšna, Kančiūnų beržas. Keliaujant po Joniškio rajoną pastebėta, kad nėra informacinių nuorodų į šiuos gamtos objektus.Žymiausi negyvosios gamtos paminklai: Taučiūnų, Nemeikšių, Toliočių, Dargaičių, Šeivakojo, Tubinių, Giminėnų, Tausėnų, Maldenių, Bilžių, Skaistgirio, Vilijos, Ramoškų, Endriškių, Švėtės rieduliai.Legendinis akmuo „Aukso kalnas“ – privažiavimas lauko keliuku, miškuose. Nėra nuorodosItin įdomūs Švedpolio šaltiniai prie Švėtės upės. Šaltinius galima rasti einant keliu nuo Žagarės dvaro, liepų alėja, tačiau nėra jokio žymėjimo. Taip pat nėra ištirta šių šaltinių vandens mineralizacija. Šaltiniai randami pasienio zonoje, šalia valstybinės sienos, natūralių pievų apsuptyje. Auga daug retų augalų, vienas iš jų – gegužraibė (įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą).Geologiniu bei dirvotyriniu požiūriu įdomi Žagarės dolomito atodanga – vienas žymiausių geologinių paminklų Lietuvoje, yra išlikę kalkių gamyklos liekanos. Prie Žagarės dolomito atodangos įrengtas medinis informacinis stendas. Šį stendą įrengė Žagarės regioninio parko direkcija. Stendą rekomenduotina atnaujinti. Privažiavimas prie atodangos yra žvyrkeliu. Pravažiuojančios mašinos ardo atodangos skardžius.Šalia Žagarės yra Žvelgaičių ežeras (karjeras) (vietos gyventojų vadinamas Žagarės ežeru). Nuo kranto, tiltu galima patekti į salą.Apžvelgiant Joniškio rajono gamtos išteklius, itin įdomūs ir rekreaciniu požiūriu vertingi Žagarės dvaro parkas (parko plotas apie 63 ha), teritoriškai priklausantis Žagarės regioniniam parkui. Parkas išsiskiria Lietuvoje didžiausia bukų augimviete ir Žagarės botaniniu - zoologiniu draustiniu.

Draustinis, vadinamas Žagarės mišku. Žagarės botaninis- zoologinis draustinis nuo seno garsėja tauriųjų elnių populiacija. Teigiama, kad čia juos užveisė grafas D. Naryškinas. XIX a. Lietuvoje taurieji elniai buvo visikai išnykę. Jų reaklimatizacijos pradine vieta laikomi Žagarės miškai. Spėjama, kad banda galėjo susidaryti iš grafo D. Naryškino žvėryno pabėgusių ar per neramumus paleistų žvėrių. Iš šios vietovės taurieji elniai paplito po gretimus rajonus. Šiuo metu Žagarės miške gyvena apie 100 šių gyvūnų.Pagal kraštovaizdžio tipologinį skirstymą pats parkas priklauso molingų moreninių plokščių ir lygumų kraštovaizdžio tipui. Parko pietvakarinė dalis ribojasi su Linkuvos kalvagūbriu, kuris iškilęs virš lygumos 10 – 15, o kai kur iki 20 m (virš jūros lygio).Didelių ir vandeningų upių, kaip ir visame Joniškio rajone, nėra. Didesni vandens telkiniai – tai Švėtės upė ir Žvelgaičių tvenkinys. Švėtės upė vingiuoja į šiaurės kryptimi už 1 – 2 km nuo Žagarės miško pakraščių, kuriuose ir prasideda du nedideli upės intakai (šiuo metu intakai ištiesinti ir paversti melioraciniais grioviais). Tai pat parke yra Vilkyčio bei Vilkijos upokšniai, kurie surenka vandenis iš pelkėtų miško plotų. Švėtės upę bei Žvelgaičių tvenkinys yra tinkami rekreacinės veiklos plėtojimui. Šiuo metu šiuose vandens telkiniuose galima maudytis, vandens kokybė atitinka poilsiavietėms keliamas normas.Joniškio rajone įsteigti Mūšos tyrelio, Vilkijos hidrografinis, Pabalių botanikos, Eglynlaukio botaninis, Satkūnų botaninis, Švėtės slėnio botaninis draustiniai. Apie 35 augalų rūšys yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, tai plačialapė klumpaitė, didžioji astrancija, juodgalvė bajorė ir kt. Didžiausius Žagarės miško plotus užima eglynai ir mišrūs medynai, kuriuoe vyrauja eglės. Parke gyvena 4 rūšių kanopiniai žvėrys: briedžiai, taurieji elniai, stirnos ir šernai. Miške veisiasi vilkai, barsukai, bebrai, kiaunės ir kiti smulkūs žinduoliai. Regioninio parko teritorijoje gyvena ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė.Joniškio rajonas priskirtas Vidurio Lietuvos parkų žiedui, kuriam būdingas mažas rekreacinių išteklių potencialas. Rekomenduojamas maršrutas, kuris apima Žagarės – Joniškio – Šiaulių miesto – Kurtuvėnų – Kelmės – Tytuvėnų – Raseinių – Jurbarko apylinkes, kurioms būdingas ne itin aukštas perspektyvinis rekreacinis lygmuo su vietinės reikšmės rekreacinėmis sistemomis bei pavieniais rekreaciniais objektais. Valstybinėje rėmimo politikoje Joniškio rajono atveju, galimos investicijos rekreacinės aplinkos apsaugos ir įstatyminės bazės tobulinimui. Perspektyvinės rekreacijos rūšys – pažintinė rekreacija ir kultūrinė rekreacija. Joniškio rajonas priskirtas prie Aukštaitijos etnokultūrinių vertybių išsaugojimo, su reprezentacinės kultūrinio turizmo trasos realizavimo galimybėmis.
 
 

Žagarės  regioninio  parko  ekspozicijos 

E. Vaičiulio „puodų namas“ pradėtas kurti paties E. Vaičiulio idėja ir iniciatyva. Puodus ir įvairius kitokius senus daiktus jis perka ir renka iš vietinių ir aplinkinių miestų ir miestelių gyventojų. Bene vertingiausias muziejaus eksponatas – žydų Tora.
Kontaktai: P. Cvirkos g. 31a, Žagarė, 84318 Joniškio r. sav.

Tautodailininkės Aušros Petrauskienės „Lėlių namai“. „Lėlių namai“ duris atvėrė 2012 m. liepos mėn. „Lėlių namuose“ galima susipažinti ne su paprastomis lėlėmis, o net tokiomis kaip Joniškio miesto burmistras su burmistriene, vyskupas, didikai, žiemgalių žynys ir pan. Šias lėles, vilkinčias XIII-XVII amžių rūbais, tautodailininkė sukūrė 2011 metais specialiai Joniškio miesto šventei, kurią vainikavo istoriniai jubiliejai - 475 metai nuo pirmojo Joniškio miesto vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose, 395 metai miesto savivaldai.
„Lėlių namuose“ tai pat gausus būrys įvairių šalių tautiniais rūbais vilkinčių lėlių. Kai kurias šeimininkė pirko turguje, kitos - dovanotos. O kur dar skirtingų Lietuvos regionų - Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Klaipėdos krašto lėlės. Jas sukūrė, rūbus siuvo pati lėlininkė. O už žagarietiškais liaudiškais rūbais vilkinčią lėlę, kurią atkūrė su miestelio gyventoja Adele Koveriene, A. Petrauskienė gavo lėlininkės sertifikatą, liudijantį apie tautinio paveldo gaminį. 
Dar „Lėlių namuose“ yra teatrinių lėlių, įvairių kaliausių atvirukų. Tautodailininkė taip pat organizuoja įvairias edukacines pamokas ir moko pasigaminti lėlę, angelą, kaliausę...

Kontaktai: Vilniaus g. 6, Žagarės, Joniškio raj. el.p. ausratoys@gmail.com

Tautodailininkės Aušros Petrauskienės „Kaliausių fabrikėlis“. Žagarėje kaliausės turi savo namus - „Kaliausių fabrikėlį“ tautodailininkės Aušros Petrauskienės sodyboje ant Švėtės upės kranto. Ši sodyba – tarsi kaliausių karalystė, kur gimsta įvairūs personažai. 
Kasmet liepos mėnesio pradžioje visi norintys kviečiami į „Kaliausių stovyklą“, kur patys gali pasigaminti kaliausę, išmokti lėlių siuvimo, puošimo meno. 

Kontaktai: Švėtės g. 20, Žagarė, Joniškio raj. el.p. ausratoys@gmail.com
 
 
 
J. Kazlausko ekspozicija „Žagarės krašto istorija“. Apie 1000 įvairių vietos gyventojų dovanotų daiktų pasakoja Žagarės krašto istoriją, kur XIX a. pabaigoje gyveno apie 860 amatininkų. Ši paroda pristato jų darbo įrankius: batsiuvių, kalvių, stalių, virvių pynėjų ar audėjų.
Didžiąją dalį muziejaus eksponatų sudaro etnografiniai daiktai, senieji spaudiniai, baldai ir indai bei ikonografinė medžiaga. Kolekcijos eksponatai buvo surinkti iš Žagarės gyventojų ir kiekvienas iš jų mena savą istoriją, daugumos ji siekia net XIX a.
Tarp eksponatų galima pamatyti įvairiausių amatininkų įrankių: verpimo ratelius ir audimo staklių detales, įvairius kulinarijos, skalbimo, namų apyvokos įrankius, skrynią su kraičiu, lino audinių, netgi kunigo lazdą. Galima išvysti visą staliaus pjūklų ir oblių kolekciją, senovinį patefoną ir radiją, įvairias XIX a. pab. - XX a. pr. knygas. Ekspoziciją papildo senoviniai žagariečių nuotraukų albumai bei piešiniai, laikraščių iškarpos. Bet kuris istorijos mylėtojas atras ką nors ypač dominančio: nuo senovinių monetų, gėrimų buteliukų, iki Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų relikvijų. Savaitgaliais ekspozicijos įkūrėjas Juozas Kazlauskas pats lankytojams pristato parodą bei pasakoja eksponatų istoriją.
 
Kontaktai: Žagarės regioninio parko lankytojų centras, Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio raj.
 
Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Dolomito slėpiniai“. Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Dolomito slėpiniai“ pristato šio krašto unikalumą. Ekspozicija įrengta įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (III etapas)“, kurio vienas iš tikslų - sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis vertybėmis. Dolomitas – neatsiejama Žagarės krašto žemės gelmių dalis, tad ne veltui ir ekspozicijos pavadinimas „Dolomito slėpiniai“. Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. O prieš 13000 metų, vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas – smėlį bei žvyrą, - kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3 – 6 m gylyje. 

Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicija įrengta pirmojo aukšto šiauriniame fligelyje. Centriniame rūmų hole lankytoją pasitinka regioninio parko ir ekspozicijos simbolis – elnias. Jis nurodo kelią. Pirmiausia patenkama į informacinę patalpą, kurioje ant sienos – išsamus Žagarės regioninio parko žemėlapis, kur sužymėti lankomi objektai, turistiniai maršrutai, apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, pramogų vietos. Pasienyje – ryškus žaismingas minkštasuolis iš „vyšnių“. Už pirmosios patalpos išsidėstę dar 10 ekspozicijos kambarių, kurių kiekviename pateikiama vis skirtinga tema: kelionė Žagarės laiko upe; medžioklė; Naujosios Žagarės dvaras; tautos, daugiau nei 200 metų gyvenusios kartu; amatai; Tėvas Stanislovas, arkivyskupas Julijonas Steponavičius ir Barbora Žagarietė; Vyšnių festivalis ir žirgai; regioninio parko gamtiniai lobiai; Žagarės regioninio parko draustiniai ir žagariečių šnekta. 

Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijoje „Dolomito slėpiniai“ – krašto raidos struktūrinis pagrindas, visa tai – kas siejo ir sieja vietinius žmones, atstovaujančius įvairius laikotarpius ir kultūras.

 Kontaktai:
Žagarės regioninio parko lankytojų centras, Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio raj.
 
 
 


Žagarės regioninio parko rekreacinė zona – viena gražiausių teritorijų Žagarės regioniniame parke, pamėgta žagariečių ir miesto svečių. Čia galima pamatyti Žagarės ozą, kuris yra vienas ilgiausių ir įspūdingiausių Lietuvoje. Ozas - tai ilgas, siauras kalvagūbris, prieš maždaug 10 tūkstančių metų paskutinio ledyno suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis, ir, ledo suformuotiems upės krantams ištirpus, kanjonas pavirto siauru, vingiuotu ištęstu pylimu. 
 
Nuo Žagarės ozo atsiveria vaizdingų Švėtės vingių ir Žagarės miesto panorama. Žagarės ozas – tai viena Natura 2000 teritorijų Žagarės regioniniame parke, todėl keliaujant juo galima pasigrožėti nuostabia gamta, stebėti paukščius, gyvūnus ar vabzdžius. 
    
Rekreacinės zonos dalis – Žvelgaičio tvenkinys, nuo seno žagariečių vadinamas ežeru. Jis yra įrengtas natūralioje dauboje, kuri plyti tarp dviejų Žagarės ozo gūbrių. Šio tvenkinio vanduo sukdavo Zigelio malūno girnas. Žvelgaičio tvenkinį „maitina“ senojo Švėtės tvenkinio vanduo, atitekantis perkasa, jungiančia abu tvenkinius. Senojo tvenkinio užtvanka būdavo naudojama vandens lygiui reguliuoti Žvelgaičio tvenkinyje. Malūno darbininkai virš užtvankos įtvirtindavo lentas ir taip pakeldavo abiejų tvenkinių vandens lygį. Apie 1990 m., išleidus iš tvenkinio vandenį, po keleto metų buvo iškasta ir išvalyta didesnė nei pusė tvenkinio dalis. 
     
Nuo 2009 m. įvairių projektų lėšomis rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičio tvenkinio ir karjerų įrengtos poilsiavietės su lankytojams skirta infrastruktūra – pavėsinėmis, laiptais, tiltais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, apžvalgos bokštais ir kt. Rekreacinėje zonoje iš viso yra 22 poilsiavietės bei atokvėpio vietos, kurių infrastruktūra kasmet atnaujinama ir papildoma. Atvykusius į rekreacinę zoną galima pasivaikščioti Žagarės ozo pėsčiųjų pažintiniu, mokomuoju ir poilsio taku, kurio tikslas - supažindinti lankytojus su gamtinėmis vertybėmis. Tai viena iš Natura 2000 teritorijų Žagarės regioniniame parke.

Informacija atnaujinta: 2017-06-09 14:11:51
© Joniškio miškų urėdija.
Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.