Į titulinį
  Valstybės įmonė

Joniškio miškų urėdija
         



 
 

Spausdinti puslapio vidurį

 
 
   
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193
Beržininkų k., Joniškio r. 
Juridinių asmenų registre
kodas: 157671799
tel. +370 426 52032
faks.+370 426 55371
el.p. info@jonmu.lt  
  

 56.222762, 23.649182 (WGS)
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
 
   
Iš viso apsilankė: 1745888
Šiandien apsilankė: 3731
Dabar naršo: 26
 
Žmonių likimas priklauso ir nuo girių


Rimantas GRIKEVIČIUS Miškininkas, gamtininkas

Šiame amžiuje, į kurį dar gana neseniai įžengėme, miškų svarba sparčiai didėja ir dar labiau didės. Miškams teks pagrindinis vaidmuo atstatant vitalinę mūsų planetos pusiausvyrą.

Hamburge įsikūrusio Maxo Planco meteorologijos instituto ekspertai mano, kad tokių audrų, kokia nusiaubė 1999 m. Vakarų Europą, ateityje bus dar daugiau. Tais metais Anatolijaus uraganas Prancūzijos miškuose išvertė net 115 mln. kubinių metrų medžių, Šveicarijoje - 10 mln., Danijoje - 3,4 mln. Lietuvos miškų Anatolijus tąkart pagailėjo - išgriovė tik 0,4 mln. kubinių metrų. 
Jungtinių Tautų aplinkos prognozavimo direktorius Vokietijoje profesorius K. Toferis teigia, kad audras Europoje sukelia vis labiau stiprėjantis vadinamasis šiltnamio efektas. Ir iš tiesų - per pastaruosius 30 metų Vidurio ir Šiaurės Europoje stichinių nelaimių nuolat daugėjo.
Įrodyta, jog girios stabilizuoja klimatą ir gina mus nuo jo negandų. Tad miškams ir miškininkystei šiame amžiuje, kuris dar gana neseniai prasidėjo, bus skiriama kur kas daugiau dėmesio ir lėšų, negu dabar. Juk niekas nekerta tos šakos, ant kurios sėdi.

Pailsėti - į mišką

   Ateinančiais dešimtmečiais giriose bus kur kas daugiau jos lankytojų, poilsiautojų, negu dabar. Tam būtina ruoštis jau dabar. Tuo labiau, kad mokslininkai prognozuoja, jog miško kenkėjų ir grybinių ligų ne sumažės, o dar padaugės. Tad daugiau dėmesio teks skirti miško kenkėjų ir grybinių ligų studijoms. Būtina ruoštis ir galimoms vėjavartoms, vėjalaužoms miškuose - jų daugės.
   Mokslo žmonės turės siūlyti, kokius miškus veisti ir kaip juos prižiūrėti, jog būtų atsparūs vėjams, kaip formuoti pamiškes. Prireiks operatyvinio veiksmų plano galimiems stichinių nelaimių padariniams likviduoti. Tuo labiau, jog, kaip pranašaujama, nemažės ir miško gaisrų.
   Šiame amžiuje miškininkystė taps ekologine: gamtą nežalojančios technologijos ir t.t. Daugiau dėmesio teks skirti natūraliam miško atžėlimui. Svarbi biologijos mokslo kryptis - genetiniai tyrimai. Įspūdingi pasiekimai genetikoje gali tapti technologinio perversmo pradžia daugelyje veiklos sričių, įskaitant ir miškininkystę.

Žemės užteks ir grikiams

   Naujajame šimtmetyje Lietuva turėtų tapti miškingesne šalimi. Kai kas nuogąstauja, esą vėl kaip pokario metais medžiai bus sodinami iki pat namo durų ir kaimo žmonėms teks keltis gyventi kitur. Zoologai, botanikai būgštauja, kad mišku nebūtų užsodintos pievutės, aikštelės, seni dirvonai, apleisti karjerai, kur prieglobstį rado nemažai vertingų, net retų augalų ir gyvūnų.
   Nuogąstaujama be reikalo - į viską bus atsižvelgta. Lietuvoje yra tik apie 400 tūkst. ha mažo našumo žemių, tad apie totalinį miškų veisimą negali būti ir kalbos. Pritariu tiems žemės ūkio specialistams, mokslininkams, kurie teigia, kad ūkininkaujantiems nenašiose žemėse reikėtų teikti finansinę paramą už rugius, grikius, lubinus ir kitus ten auginamus augalus. Juk dabar grikių į Lietuvą vežama iš Ukrainos, Čekijos.
   Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą dėl miškingumo didinimo per artimiausius 10-20 metų naujus miškus įveisti įmanoma 130-200 tūkst. ha plote. Taigi Zarasuose, Lazdijuose ir kituose mažo našumo žemių rajonuose niekas nedraus ūkininkauti, nebus verčiama apsodinti žemę mišku. Tačiau neturėtume pamiršti, jog miškų trūksta visoje Europoje ir pasaulyje, o juk jie mažina anglies dvideginio kiekį atmosferoje ir tokiu būdu lėtina klimato atšilimą.

Girininkas - girių kunigas

   Naujame amžiuje girininkas bus svarbus pareigūnas. Kitaip negu dabar, jis ir jo padėjėjai didesnę laiko dalį praleis ne prie biurokratinių popierių, o miške. Girininko darbas bus kūrybiškesnis, jį vis rečiau lankys įvairaus rango kontrolieriai. Miško gyvenimą, vadovaudamasis mokslo žiniomis, girininkas reguliuos savarankiškai.
   Žinoma, žinias apie mišką teks nuolat gilinti, mokėti įdomiai pateikti visuomenei miškininkystės pagrindus. Teks konsultuotis su kalbėjimo meno specialistais, išmokti spręsti konfliktus su savivaldybėmis, ekologinėmis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
   Girininkas taps tarsi girių kunigu, apie kuriuos Simonas Daukantas rašė: "Be girių kunigo žinios niekas nė vieno žalio virbelio išlaužti, bet ir įžengti tenai negalėjo".
   XXI amžius - biologijos mokslų amžius. Taip teigia futurologai, mokslo ir mokymo institucijos. Tad reikės miško gyvenimą pažinti giliau, daugiau žinoti apie mitybinius ryšius tarp įvairių gyvybės formų miške, vieno organizmo priklausomybę nuo kito. Toli gražu ne visi tie ryšiai mums žinomi. Tai ilgas ir kruopštus darbas. Tarptautinis botanikų kongresas (TBC), vykęs JAV 2000 metais, paskelbė nelinksmą prognozę - per 100 metų gali išnykti apie 2/3 planetos augalų ir gyvūnų. Šiuo metu daugiausia augalų ir gyvūnų nyksta sparčiai kertamuose atogrąžų miškuose.

Grybai nebus nemokami

   Kalbėdami apie biologinę įvairovę dažnai įsivaizduojame tik tai, kiek augalų ir gyvūnų rūšių arba jų bendrijų yra vienoje ar kitoje teritorijoje. Tačiau ją reikėtų suvokti giliau - juk gamtoje viskas glaudžiai susiję. Tad miškus studijuos ne tik miškininkai, bet ir biologai, zoologai, dirvožemininkai, geografai bei kiti specialistai.
   Miškininkai privalės atsižvelgti į nuolat kintančius visuomenės poreikius ir lūkesčius dėl miško išteklių apsaugos ir tvarkymo. Girių specialistams teks išsamiau visuomenei aiškinti, kodėl kertamas vienas ar kitas miškas. Gal tada Vyriausybė ir Aplinkos ministerija negaus laiškų, kuriuose siūloma bent 20-čiai metų šalyje uždrausti brandžių medynų kirtimus.
   Miškininkai džiaugiasi Jaunųjų miško bičiulių sambūrio parama. Šalyje galėtų būti įkurti ir suaugusių žmonių miško bičiulių klubai. Tokių klubų yra Prancūzijoje, Vokietijoje. Jie nuolat supažindinami su miškininkystės aktualijomis, pateikia pasiūlymus viena ar kita tema.
   Kol kas visose pasaulio šalyse miškų ūkio sektoriaus (miškų ūkis ir medienos ruoša) indėlis į vidaus nacionalinį produktą nėra didelis, kai kuriose šalyse jis nesiekia net procento. Kiek didesnis šis procentas Suomijoje ir Švedijoje (2,66 ir 1,44 proc.).
   Didėjant socialinėms ir rekreacinėms miškų funkcijoms, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Austrija miškų ūkį dotuoja iš valstybės biudžeto, nes miškams tvarkyti ir saugoti neužtenka lėšų, gautų pardavus paruoštą medieną. Tačiau vis labiau kalbama - už miško teikiamas gėrybes ir malonumus vartotojams gali tekti mokėti. Taip kada nors bus ir Lietuvoje.

Nukelk kepurę prieš medį

   Neretai visuomenė ragina dar labiau griežtinti aplinkosaugos įstatymus, didinti baudas, stiprinti kontrolę. Tai reikia daryti ir daroma. Kita vertus, blogis yra labiau pastebimas, nors gėrio esama daugiau ir jis laimi kasdien. Vargu ar galima pritarti filosofo Emanuelio Kanto žodžiams, kad gėris viešpataus tik kitame pasaulyje.
   Antai privačios dendrologinės kolekcijos. Jose sukaupta labai daug sumedėjusių, anksčiau neaugusių šiose vietose augalų. Dauguma jų dekoratyvūs, neretai - tikri meno kūriniai, kuriuos per kelis dešimtmečius sukūrė ir išpuoselėjo darbštūs ir kantrūs šeimininkai. Apsilankius tokiose kolekcijose galima pajusti harmonijos ir amžinybės triumfą.
   Naujajame amžiuje turėsime išmokti labiau gerbti medį, kaip tai darė žmogus praeityje. Tada gal neskubėsime jo greit nupjauti ir ręsti toje vietoje pilaitę ar kitą statinį. Juk medis taip pat savotiškas - gamtos statinys, kurio statyba trunka dešimtmečius.

Kūrėjo šventykla

   Kaip išlaisvinti žmogaus dvasią, išmokyti jį matyti gamtos harmoniją, jos grožį? Pravartu būtų prisiminti daugiau prieš 250 metų gyvenusio Denio Diderot žodžius "Aukščiausia išmintis yra gamtos tvarkos pažinimas". Pažinti gamtos tvarką reikia mokyti žemės savininką, valdytoją, gamtos lankytoją, moksleivį, studentą.
   Gamtos supratimas padėtų sudvasinti žmogaus egzistenciją. Ji taptų galingu auklėjimo šaltiniu, kai žmogus suvoktų jos dėsnius, priežasties ir pasekmės ryšius. Maža pasakyti "Aš myliu gamtą". Reikia būti joje, liestis su ja, reikia praktinio ryšio. Ne taip lengva išmokti skaityti "Gamtos knygą". Popierinės knygos ar kompiuteriai niekada nepakeis paslaptingos ir be galo įdomios Gamtos knygos, tik gali padėti ją suprasti.
   Žemės savininkai, valdytojai, pažinę gamtos vingrybes, kitaip pažvelgtų į pievos, raisto, giraitės ar didelio miško sudėtingą gyvenimą. Pažintis su gamta padėtų ugdyti taurius jausmus, formuoti asmenybę, kuri, kaip ir Vaižgantas "Pragiedruliuos", galėtų pasakyti: "Ak, kaip graži Lietuvos pieva per šventą Joną".
   Gamtos tvarkos pažinimas ir kartu su juo atėjusi jos meilė padėtų išsaugoti mūsų mažą nepakartojamą kraštą būsimoms kartoms - skaidrius ežerus, vandeningas upes, kalvų ir lygumų raštą, miškų žalią rūbą, turtingą biologinę įvairovę. Tikriausiai neveltui Vaižgantas gamtą vadino Pasaulio kūrėjo šventykla, o Getė - net dievybe.

* * *
   Per pastaruosius kelis tūkstantmečius žmogaus ir miško santykiai mainėsi. Šiandien niekas neabejoja, jog miškas - gyvybiškai svarbus Žemės biosferos komponentas, nuo kurio daug priklauso sveika ir tinkama žmogaus egzistencijai aplinka.
   Nors daugeliui žmonių pasaulyje miškas ir toliau lieka "medienos fabriku", vis plačiai pripažįstamos ir kitos svarbios, gal net svarbesnės negu mediena, miškų naudos, tokios, kaip:
   Deguonies ir anglies dvideginio balanso atmosferoje reguliavimas, išvalant iš atmosferos didžiulius kiekius CO2 (šios dujos yra viena iš "šiltnamio efekto" priežasčių) ir tokiu būdu stabilizuojant klimatą.
   Vandens režimo reguliavimas, kai miško paklotė ir kiti miško ekosistemos elementai filtruoja ir kaupia iškrentančius kritulius, sniego tirpsmo ir liūčių vandens tekėjimo režimo reguliavimas, iškritusių kritulių išgarinimas medžių lajomis ir oro drėgmės palaikymas, dirvožemio vandens erozijos stabdymas.
   Miškai - biologinės įvairovės Žemėje buveinė. Apie du trečdaliai augalų ir gyvūnų rūšių gyvena miške.
   Estetiniu požiūriu vertingų gamtos kraštovaizdžių, kurių aplinkoje per tūkstančius metų formavosi žmonių kultūra ir kurie dar iki šiolei turi labai didelę įtaką estetiniam žmogaus vystymuisi, išsaugojimas.
   Rekreacinės (poilsio) teritorijos.
   Vertingų ūkiniu požiūriu augalų ir gyvūnų aruodas (grybų, uogų, medžiojamos faunos, žuvų ir t.t.).
   Būties ir buities sąlygos toms pasaulio tautoms, kurių ūkinis ir kultūrinis gyvenimas tiesiogiai susijęs su mišku.
   Vis daugėja žmonių, suprantančių miško reikšmę, išsaugant sveiką ir tinkamą mums gyventi aplinką. Vis labiau pripažįstama, kad sprendžiant svarbiausius miškų apsaugos ir tvarkymo klausimus turi dalyvauti visuomenė, o miško produkcijos vartotojai turi būti ekologiškai raštingi ir atsakingi už vertingų miškų išsaugojimą, nes nuo to priklauso tiek jų naudojami ištekliai, tiek visos žmonijos egzistavimas.
   Daugėja įmonių ir firmų, kurios ekologiškai tvarko miškus ir jų naudojimą, auga tokių firmų vaidmuo augimas miško produkcijos rinkose. Tai rodo, pavyzdžiui, miškų sertifikavimas. Kasmet sukuriama vis tobulesnės technikos ir technologijų, kurios padeda tvarkyti miškus su mažiausiu neigiamu poveikiu gamtinei aplinkai. Daugėja ir specializuotose plantacijose išaugintos medienos..
   Išvardinti procesai įvairiose šalyse vyksta skirtingai. Lėtai - Kanadoje, Rusijoje. Pasaulyje dar yra nemažai vadinamųjų transnacionalinių miško kompanijų, kurios yra labai turtingos ir kerta miškus įvairiose šalyse, pirmiausia besivystančiose, taip pat tose, kurių ekonimą alina ekominė krizė. Kerta, labai dažnai pažeisdamos gamtosaugos reikalavimus.

   Citata 1: Knygos ar kompiuteriai niekada nepakeis paslaptingos ir be galo įdomios Gamtos knygos, tik gali padėti ją suprasti.
   Citata 2: Naujajame amžiuje turėsime išmokti labiau gerbti medį, kaip tai darė žmogus praeityje. Tada gal neskubėsime jo greit nupjauti ir ręsti toje vietoje pilaitę ar kitą statinį.

Informacija atnaujinta: 2014-02-17 13:37:58
Valstybės įmonė
Joniškio miškų urėdija
Urėdijos g.1, LT84193,
Beržininkų k., Joniškio r.
Juridinių asmenų registro

kodas  157671799 PVM mokėtojo
kodas   576717917
Tel.    (8 ~ 4) 26 52032
Faks. (8 ~ 4) 26 55371
El. p.   info@jonmu.lt
Darbo laikas
I - IV 8.00-17.00, V 8.00-15.45
Pietų pertrauka 12.00 - 12.45